Kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys

Nėra jokio kito būdo, kaip tai sukti, vaikeli. Sutvarkydavo kambarius, iššluodavo kiemą, visi tvarkingai pasipuošdavo, vaikai pakartodavo katekizmą. Tai neturėtų būti lengva ar paduota jums. Šioje knygoje yra keletas tų kelionių nuotraukų su autentiškais A.

VBE rengiamas remiantis BP išplėstinio kurso reikalavimais; 2. MBE rengiamas remiantis bendrojo kurso reikalavimais; 2. Brandos egzamino užduotis-rašinys, t. VBE samprotavimo rašinyje pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. VBE literatūriniame rašinyje pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus; privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra; 3.

Ceremonijoje dalyvavo Magadane kartu su ja vargusios lietuvės, mokytojos Danutės Muzikevičienės vadovaujamas choras. Ją Šėtos parapijos bažnyčioje pakrikštijo Adelės vardu. Namie ją švelniai vadino Adute. Tuo metu vyriausiajai Adutės sesei Katriutei buvo jau dešimt metų.

Jai teko našta padėti auginti jaunėlę. Agnietei tuo metu buvo treji.

kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys

Iš šio vienkiemio Adutė m. Iki mokyklos buvo kokie du kilometrai.

kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys

Tik porą metų mokėsi pradinėje mokykloje. Jau m. Adutė įstojo į Šėtos progimnaziją. Mokiniams už mokslą teko mokėti po auksinų. Adutė Šėtoje mokėsi penkerius metus. Kėdainių gimnazijon priimta m. Tuo metu Adutė galėdavo sugrįžti Pramislavon tik sekmadieniais ir atostogų metu. Savo tetai m. Teigiamą poveikį Adelės charakteriui, jos pasiryžimui tarnauti žmonėms turėjo ir mokslo metai Šėtos progimnazijoje.

Welcome to Scribd!

Ano meto moksleivių nuotaikas rodo Adelės klasės draugės Agnietės Stašaitytės įrašai dienoraštyje. Šventadienių popiečiais su drauge, kuri gyveno kitame kaime, vaikščiojome po tėviškės parapijos kapines, kalbėdavom, svajodavom, svarstydavom, kurdavom ateities planus, kaip gyventi ir kur, kad gyvenimas būtų prasmingesnis, naudingas kitiems ir kad pačios būtume geresnės.

Kai tik būdavo galimybė, visada eidavom į bažnyčią". Kėdainių gimnazijoje Adelė buvo labai gero elgesio, darbšti, tvarkinga mokinė. Atestatas išduotas m.

Einamųjų dalykų mokėjimas įvertintas taip: labai gerai - tikybos, istorijos ir visuomeninio mokslo, filosofijos ir propedeutikos, dailyraščio II jautis moteris pažintyskūno kultūros; gerai - lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos, paišybos; patenkinamai - vokiečių, anglų, lotynų kalbos, geografijos IV klasėjegamtos mokslo ir higienos VII klasėjemuzikos ir dainavimo, darbelių.

Gimnazijoje dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje. Tuo metu Kėdainių gimnazijos direktorius buvo G. Seliava, mokinių gerbiamas matematikas; mokytojavo V. Ragauskas, J. Paukštelis, K. Vaitkevičius, A. Tylenis, A. Karazytė ir kt. Atestatą pasirašė penkiolika. Besimokydama Kėdainių gimnazijoje gyveno pas savo seserį Agnietę Skinulienę Paobelio kaime 2 km nuo Kėdainių miesto centro, sodyboje ant aukšto Obelies kranto.

Agnietė buvo ištekėjusi už šviesaus ir plataus akiračio ūkininko Juozo Skinulio. Į Pramislavą Adelė sugrįždavo per šventes ir atostogas iki tėviškės 10 kilometrų. Šviesūs vaikystės prisiminimai, gėlių darželis, beržynėlis, miškelis, tėvų, brolių ir seserų nuoširdumas ir globa įskiepijo tėviškės ilgesį visam Adelės gyvenimui. Ji labai brangino tėviškės ir tėvų atminimą. Vėliau, būdama toli nuo Lietuvos, lageryje, laiške seserėną Algį švelniai barė už abejones dėl gimtinės svarbos.

Adelės Dirsytės, Kėdainių valstybinės gimnazijos abiturientės, prašymas. Priedas: Kėdainių gimnazijos atestatas. Banko kvitas ir 3 fotografijos. Dirsytė parašas.

Ovetari koplyčios freskos

Kaunas, m. Dekanas B. Čėsnys" parašas. Prašymo apačioje - A. Dirsytės nuotrauka. Kauno universitetas pradėjo šeštuosius savo akademinio darbo mokslo metus, todėl jame šalia Vakarų Europos ir Rusijos universitetų auklėtinių jau dirbo ir keletas to paties universiteto auklėtinių - jaunų dėstytojų.

Tokia mokomojo personalo sudėtis buvo ir Teologijos-filosofijos fakultete, į kurį buvo priimta Adelė Dirsytė. Šiame fakultete ji pasirinko Filosofijos skyrių. Jos pagrindinė šio skyriaus studijų šaka buvo vokiečių kalba ir literatūra, o šalutinės šakos - lietuvių kalba ir literatūra bei pedagogika ir psichologija2. Per aštuonis studijų semestrus Adelė Dirsytė turėjo išklausyti trisdešimt dviejų akademinių kursų paskaitas ir atlikti penkių studijuojamų dalykų pratybas3.

Iš pasirinktos pagrindinės specialybės - vokiečių kalbos ir literatūros jai teko išklausyti dešimt kursų ir išlaikyti šių dalykų egzaminus bei atlikti germanistikos pratybas. Eretas mums gerai žinomas ne tik kaip vokiečių kalbos ir literatūros specialistas, bet ir kaip publicistas bei visuomenės veikėjas.

kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys

Lozanos universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Fribūro universitete J. Eretas susipažino su ten studijavusiais lietuviais studentais, susidomėjo Lietuva ir nuo m.

Čia jis įstojo į Krikščionių demokratų partiją, buvo išrinktas į II Lietuvos Seimą, buvo vienas iš Lietuvos pavasarininkų vadų. Lietuvos universitete Kaune dirbo vokiečių kalbos ir literatūros bei visuotinės literatūros profesoriumi, buvo kelių knygų apie Lietuvą ir vokiečių literatūrą autorius4. Dirsytei profesorius J. Eretas dėstė germanistikos įvadą, vokiečių kalbos gramatiką kalbos semantiką, morfologiją, fonetiką, sintaksę ir kt.

Jo vadovaujama Adelė atliko ir germanistikos pratybas, mokėsi vokiečių kalbos ir literatūros metodikos5. VIII semestre vokiečių kalbos kursą A. Dirsytei dėstė Šveicarijos Fribūro universiteto auklėtinis, filosofijos daktaras germanistas Gottliebas Studeruskuris m. Jis parašė ir išleido seriją vokiečių kalbos vadovėlių vidurinėms mokykloms ir mokslinių darbų vokiečių kalbos klausimais6. Visi germanistikos kursų egzaminai, kuriuos laikė studentė Adelė Dirsytė, buvo įvertinti gerai ketvertais 7.

Šalutinės - lietuvių kalbos ir literatūros specialybės - A. Dirsytė išklausė septynis kursus ir atliko lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros pratybas8. Peterburgo universitete jis baigė slavų filologijos specialybės studijas ir m.

Savo moksliniais darbais, tautosakos ir grožinės literatūros vertimais prisidėjo prie lietuvių literatūrinės kalbos norminimo ir tobulinimo.

Andrea iš Mantujos

Balčikonis A. Dirsytės kursui dėstė lietuvių literatūros bei kalbos ir literatūros metodikos kursus. Baltų kalbos įvadą, lietuvių kalbos istoriją, lietuvių kalbos gramatiką, tarmes ir kai kuriuos kitus kalbos kursus A. Dirsytei dėstė to paties universiteto auklėtinis kalbininkas Antanas Salyskurio specializacija buvo lietuvių kalba ir lyginamoji kalbotyra. Salys studijavo Leipcigo universitete, m. Jo vadovaujama A. Dirsytė atliko ir lietuvių kalbos pratybas. Platų lietuvių literatūros istorijos kursą I-V semestre ir naujosios lietuvių literatūros kursą A.

Dirsytei dėstė Vincas Mykolaitis-Putinaslietuvių rašytojas, Peterburgo dvasinės akademijos, Fribūro ir Miuncheno universitetų 26 pažintys 44, filosofijos mokslų daktaras. Gavęs daktaro laipsnį, V. Mykolaitis Miuncheno universitete rengėsi profesūrai: studijavo literatūros ir meno problemas.

Dirsytei jo skaitomų literatūros paskaitų bene daugiausiai teko klausytis. Mykolaičiui perėjus iš Teologijos-filosofijos į Humanitarinių mokslų fakultetą ir A. Dirsytei uždelsus egzaminų laikymą, dalį V. Mykolaičio skaitytų kursų egzaminų teko laikyti pas Juozą Brazaitį-Ambrazevi-čių. Brazaitis buvo baigęs studijas Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, o m. Dirsytė pas J. Brazaitį m. Dirsytė lietuvių literatūros kurso paskaitų klausė ir dalyvavo docento Jono Griniaus vadovaujamame proseminare.

Grinius irgi m. Milašius - poetas" gavo literatūros daktaro laipsnį ir m. Teologijos-filosofijos fakultete docento teisėmis dėstė literatūrą, estetiką bei meno istoriją, buvo aktyvus Pavasarininkų, o nuo m.

Kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys semestre A. Maironis buvo išrinktas Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto moralinės teologijos profesoriumi ir skaitė lietuvių literatūros bei visuotinės literatūros kursus. Jis studentams imponavo dėstymo aiškumu ir paprastumu Maironio-Mačiulio parašas išlikęs A. Dirsytės studijų knygelėje Iš pedagogikos-psichologijos specializacijos dalykų Adelė Dirsytė išklausė ir išlaikė penkių dėstomų dalykų egzaminus gerais ir labai gerais pažymiais ir atliko psichologijos pratybų užduotis I-III semestre A.

Dirsytė išklausė Petrapilio dvasinės akademijos, Belgijos Liuveno ir Strasbūro universitetų auklėtinio, filosofijos daktaro profesoriaus, nuo m. Reinys savo pedagoginį darbą pradėjo m. Vilniaus kunigų seminarijoje ir nuo m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete dėstė psichologiją. Reinys taip pat vadovavo psichologijos kurso pratyboms ir IV semestre dėstė pedagoginę psichologiją Pedagogikos istoriją I-II semestre A. Dirsytės kursui dėstė Maskvos universiteto auklėtinis, mokslininkas enciklopedininkas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras profesorius Pranas Dovydaitis Jis m.

Maskvos universitete baigė teisės studijas, vėliau Fribūro universitete Šveicarijoje studijavo filosofiją. Grįžęs į Lietuvą, S. Šalkauskis įsitraukė į akademinį darbą: dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, o nuo m.

Kategorijos

Universitete jis skaitė bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, kultūros filosofiją, logiką, estetiką, pedagogiką Adelei Dirsytei, šalutine specializacija pasirinkusiai pedagogiką ir psichologiją, iš prof.

III—VI semestre greta bendrosios pedagogikos kurso šios specializacijos studentai atliko ir eksperimentinės pedagogikos bei psichologijos pratybas. Šiuos kursus A. Dirsytei teko studijuoti pas Maskvos, vėliau Miuncheno universiteto auklėtinį Antaną Gylį Jis minėtuose universitetuose buvo studijavęs mediciną ir filosofiją. Gylys įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Šis pedagogas m. Pedagoginį darbą I. Šalia pasirinktų specialybių Adelė Dirsytė turėjo studijuoti ir kai kuriuos gretimus dalykus.

II-III semestre lotynų autorių kūrinius ji studijavo vadovaujama klasikinės filologijos specialisto, patyrusio pedagogo Merkelio Račkausko Račkauskas dirbo Švietimo ministerijos mokyklų inspektoriumi ir Kauno universiteto docentu.

Jis buvo žinomas romėnų autorių G. Cezario, T. Livijaus, Horacijaus, graikų Platono, Sokrato ir kitų antikos rašytojų vertėjas į lietuvių kalbą, graikų kalbos gramatikos, romėnų literatūros chrestomatijos, lotynų kalbos vadovėlių autorius I-IV semestre Lietuvos istorijos kursą A.

Dirsytės studijų metais skaitė Petrapilio dvasinės akademijos auklėtinis, teologijos kandidatas, Kauno metropolijos kapitulos kanauninkas, Lietuvos ir Bažnyčios istorijos knygų autorius profesorius Antanas Alekna Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete jis dėstė Lietuvos istoriją, visuotinę ir Bažnyčios istoriją, Lietuvos istorinę geografiją ir bibliografiją Tačiau IV semestro Lietuvos istorijos egzaminą m.

Dirsytė laikė pas profesorių Joną Totoraitį — 23, nes prof. Alekna jau buvo miręs.

kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys

Kunigas marijonas J. Kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys buvo mokęsis Seinų kunigų seminarijoje, o ją baigęs išvyko į Fribūro universitetą Šveicarijoje, kur studijavo istoriją, klasikines, prancūzų kąlbas ir filosofiją.

Fribūro universitete jis apgynė disertaciją apie Mindaugo laikų Lietuvą. Pedagoginį darbą J. Teologijos-filosofijos fakultete profesorius dėstė Lietuvos istoriją, istorijos metodologiją, paleografiją, naujųjų amžių istoriją Totoraičio naujųjų amžių istorijos kursą VI semestre klausė docento Prano Penkausko vokiečių tautos istorijos paskaitų.

Prelatas P. Penkauskas m. Jis dėstė Bažnyčios istoriją, vidurinių amžių istoriją, istorijos dėstymo metodiką ir kitus kursus. Apžvelgtoji Adelės Dirsytės studijų metais Lietuvos, nuo m. Jie gebėjo gerai parengti studentus dalykiškai ir brandinti jų tautinę bei religinę savimonę.

Tą puikiai atskleidžia ir tolesnis Adelės Dirsytės gyvenimo kelias, jos dvasinė tvirtybė sunkiaisiais Sibiro tremties metais. Adelės Dirsytės tautines bei religines nuostatas formavo ir jos pačios ketverių metų darbas studentų ateitininkų veikloje Stanislovas Stašaitis.

Joje daugiausiai būrėsi Teologijos-filosofijos fakulteto studentės, kurios, vadovaudamosi eucharistiniais ir abstinentiškais pagrindais, dirbo gailestingumo darbą Šios draugovės tikslas buvo rengti savo nares tapti aktyviomis, besirūpinančiomis bendra visuomenės gerove katalikėmis, karštomis lietuvėmis patriotėmis ir geromis savo profesijos specialistėmis. Be to, ji užsibrėžė siekti ir specialaus tikslo - rengtis aktyviai kovai dėl krikščioniškų idealų visuomenėje ir šeimoje, remiantis eucharistine praktika ir abstinencijos idėja, gailestingais darbais ir dorais papročiais - padorios elgsenos plėtra.

Pagal draugovės veiklos programą buvo įsipareigota: 1 tapti tikrai sąmoningomis ir aktyviomis katalikėmis, 2 tvirtai mylėti savo tautą ir tėvynę, 3 ugdyti tikrą moteriškumą ir būti inteligentės moters pavyzdžiu, 4 aktyviai dalyvauti visuomenės kultūros gyvenime, 5 diegti visuomenėje Kristaus artimo meilės įsakymą skleidžiant krikščionišką meilės šviesą ir šilumą darbo ir vargo žmonėms, 6 skleisti abstinencijos idėją Lietuvos visuomenei, o ypač vaikams ir moterims, 7 dirbti karitatyvinį darbą, 8 kovoti su nepadoriomis drabužių madomis, nepadoriais linksminimosi būdais ir nepadoriais papročiais Iš pradžių draugovės narės susibūrė į visuomenininkių ir gailestingųjų darbų būrelius.

Dalis Jaunimo būrelio visuomenininkių rūpinosi moksleivių ateitininkų ir kitų katalikiškų jaunimo organizacijų veikla. Kita būrelio dalis - Angelo Kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys grupė rūpinosi mažaisiais - skiepijo jiems krikščioniškuosius, taip pat abstinencijos idealus. Gailestingųjų darbų būrelis rūpinosi žmogaus gyvenimo morale. Būrelio šūkis: Sekant Kristumi, ieškoti to, kas pražuvę.

Būrelis ketino surengti apaštalavimo kursus ir plėsti veiklą. Jonkaitytė, vicepirmininkė A. Barštytė, sekretorė Lukošiūtė, iždininkė Krasauskaitė ir kronikos vedėja vėliau vadinama archyvare - Mikalauskaitė. Revizijos komisijoje buvo trys: A. Dragūnaitė, A. Sereikytė, M.

Gailestingųjų darbų būreliui vadovavo A. Barštytė, M. Valuckaitė, J. Visuomenininkių - A. Dragūnaitė, B. Adelė Dirsytė universitete pradėjo studijuoti m. Vieną lietingą naktį, savo bute nužudomas iš "biznio" pasitraukęs superherojus Komediantas. Tą sužinojęs, kaukėtasis herojus Roršakas imasi tyrimo, nes įtaria, jog Komediantas, pirmoji herojų pašalinimo plano auka. Jis su kitais buvusiaisi didvyriais, nama pemain pažintys dnr į tyrima, kol tuo pačiu metu, šaltojo karo įtampa beveik pasiekia savo viršūnę - JAV reikia superherojų pagalbos.

O gal jie tik nereikalingos detales taikos dėlionėje? Gali kilti klausimas ,kaip grafinė novelė ,apie krūva kostiumuotų, šautuvais ir antgamtinėmis galiomis ginkluotų super-herojų, gali susilaukti tokio didelio pasisekimo? Tai ne eilinė pasaką apie idealizuotą, prieš blogį kovojančią geriečių komandą. Ne, Watchmen pasakoja apie tamsiają žmonijos pusę, apie jų bejėgiškumą ir priklausomųbę. Apie susvetimėjimą tarp pačių žmonių ir tarp herojų. Roršakas - anti-komunistas, anti-liberalas, stiprus nacionalistas.

Jis tiki jog pasaulis paskirstytas ir geriečius ir blogiečius, ir kad jo pareiga išgelbėti bejėgę visuomėnę nuo jos sukurtų šiūkšlių. Jis labiau mėgsta dirbti vienas, tačiau vertina draugystę. Tai vienas iš pagrindinių istorijos herojų. Kaip jis komentuoja įvykius lyg rašydamas dienoraštį tiesa sakant, jis tą ir daro suteikia filmui paslaptingumo ir suartina žiūrovą su šiuo kaukėtu herojumi. Apibūdinti, kas yra tezė ir įrodymas,prielaidos ir išvados; nurodyti argumentų rūšis,atpažinti argumento struktūrą.

Rasti tekste išvadas ir prielaidas. Sudaryti negrožinio teksto argumentavimoschemą. Atpažinti manipuliavimo ir propagandospožymius. Atpažinti duomenų, kalbos prieštaringumą,dviprasmybes.

Nurodyti sakytinio ir rašytinio tekstoypatybes. Nurodyti viešųjų kalbų rūšis, nusakytistruktūros reikalavimus. Apibūdinti viešosios kalbos komunikaciniustikslus. Apibūdinti informacinio, apeliacinio iremocinio kalbėjimo skirtumus. Nustatyti problemą ir jos sprendimoargumentus, atpažinti netinkamus argumentus. Nustatyti pateiktos informacijos esmę, išvadųpagrįstumą.

Tekstų kūrimas žodžiu ir raštu Nuostatos:Pasitikėti lietuvių kalbos teikiamomis galimybėmis reikšti požiūrius, idėjas, patirtį, jausmus. Nuolat tobulinti savo sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimus. Vertinti save kaip kalbos paveldėtojus ir kūrėjus, kalbėti ir rašyti individualia, turtinga,taisyklinga kalba.

Esminiai gebėjimai:Kurti įvairių žanrų sakytinius ir rašytinius tekstus, siekiant turinio ir raiškos dermės. Taisyklingai kalbėti ir rašyti, remiantis kalbos sistemos išmanymu. Parengti argumentuotą informacinę arįtikinimo kalbą visuomenės gyvenimo,kalbos, literatūros kultūros tema:formuluoti teiginius, argumentus, klausimus,problemas ir išvadas; nustatyti argumentųkokybę.

Pasakyti argumentuotą informacinę arįtikinimo kalbą visuomenės gyvenimo,Žinios ir supratimas2. Suprasti viešąją kalbą kaip į adresatąorientuotą dialogo ir monologo derinį. Nurodyti, kas yra patikimi informacijosšaltiniai.

Kinas [Archyvas] - Puslapis 2 - Anime Zona

Taikyti minčių dėstymui svarbias logikostaisykles. Laikytis viešosios kalbos sakymo reikalavimų. Taikyti tinkamą retoriką informacinės, 7kalbos, literatūros kultūros tema, siekiantsudominti auditoriją; interpretuoti įrodymus,nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Kurti rašinį, remiantis literatūra kultūra : suformuluoti ir pagrįsti tezę,išreikšti savo požiūrį; nuosekliai plėtotimintis, paremti jas kūriniu; tinkamai sietiįžangą, dėstymą ir pabaigą. Gebėti rašyti skirtingų žanrų straipsnis, dienoraštis, autobiografija,laiškas, interviu, gyvenimo aprašymas,motyvacinis laiškas, recenzija, anotacija irkt.

Redaguoti tekstą turinio, raiškos irraštingumo požiūriu: tobulinti teksto prasmėsplėtotę ir struktūrinių dalių jungtis; siektiminties aiškumo, pasirenkant tinkamas irtaisyklingas gramatines formas bei tinkamosreikšmės žodžius; ištaisyti kalbos, rašybos irskyrybos klaidas. Taikyti alternatyvių požiūrių aptarimo,korektiško diskutavimo, sutarimo būdus. Suplanuoti rašymo eigą. Taikyti argumentavimo taisykles. Laikytis tezės formulavimo ir pagrindimoreikalavimų.

Nusakyti, kaip pavyzdys ir analogija galipagrįsti teiginį. Taikyti citavimo ir perfrazavimo taisykles. Skirti negrožinių tekstų žanrines ypatybes. Nusakyti, kaip komponuoti žanroreikalavimus atitinkantį rašytinį tekstą. Taikyti kūrybinio rašymo galimybessaviraiškai ir kūrybiškumui plėtoti.

Nusakyti teksto redagavimo principus. Nurodyti, kaip kritiškai vertinti savoargumentus. Paisyti teksto rišlumo ir vientisumo dėsnių. Laikytis bendrinės kalbos normų reikalavimų. Išmanyti, kaip tobulinti teksto kūrimogebėjimus, kaip pasinaudoti tinkamomis meninėsraiškos priemonėmis.

Mokėti naudotis lietuvių kalbos žodynais,žinynais, elektroniniais ištekliais.

Pranešti apie klaidas

VertinimasPateikiami apibendrinti kokybiniai mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašai. Pagal juos mokytojas numato mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus. Įvertinant pažymiu,patenkinamas lygis atitinka 4—5, pagrindinis — 6—8, aukštesnysis — 9—10 balų. Bendrasis kursasMokinių pasiekimų lygių požymiai:PasiekimųlygiaiPatenkinamas Pagrindinis AukštesnysisPasiekimųsritysKalbospažinimasLiteratūros kultūros pažinimasNurodo, kad kalba turiryšį su asmensvertybinėmisnuostatomis, tautoskultūra irvalstybingumu.

Apibūdina konkrečiuskalbinio bendravimoatvejus. Apibūdina daugumąbendrajame kursenurodytų Lietuvos irlietuvių literatūrosAptaria, koks yra kalbosryšys su asmensvertybinėmis nuostatomis,tautos kultūra irvalstybingumu, pateikiapavyzdžių.

Paaiškina konkrečiuskalbinio bendravimoatvejus ir panaudojaturimą patirtį įprastosesituacijose. Apibūdina bendrajamekurse nurodytus Lietuvosir lietuvių literatūrosautorius, istorinįPaaiškina, koks yra kalbosir asmens vertybiniųnuostatų, tautos kultūros irvalstybingumo ryšys,pateikia pavyzdžių.

Paaiškina konkrečiuskalbinio bendravimoatvejus ir panaudoja turimąpatirtį ir žinias įvairiosesituacijose. Papasakoja apiebendrajame kursenurodytus Lietuvos irlietuvių literatūros 8GrožiniųkūriniųskaitymasNegrožiniųtekstųskaitymasTekstokūrimasžodžiuTekstokūrimas raštuautorių.

Išvardija Lietuvos irlietuvių literatūrosepochas. Mokytojo padedama s analizuoja grožiniokūrinio turinį, raišką,apibūdina kontekstą. Nurodo literatūros rūšis epas, lyrika, drama.

Nurodo teksto temą,randa keliamą problemąir pagrindinę mintį. Randa argumentus irišvadas. Parengia ir pasakoinformacinę kalbąvisuomenės gyvenimo irkultūros tema. Mokytojo padedama s aptaria informacijostinkamumą irpatikimumą. Mokytojo padedama s formuluoja teiginius,argumentus ir išvadas. Stengiasi laikytis kalbosnormų ir viešojobendravimo etikos.

  • Harvardo alūno lankymas Nebent tėvai tai padarė už jus, drąsiai stebėkite su pavydu.
  • Rory Gilmore - ievadeco.lt
  • Pažintys gyvenimas wiz khalifa
  • Pirmoji Pagalba Galutinisd15a | PDF
  • Ugdymo srities paskirtis1.

Formuluoja tezę, jąpagrindžia, komponuojatekstą. Laikosi pagrindiniųbendrinės kalbos normųreikalavimų. Mokytojo padedamastobulina teksto kūrimogebėjimus. Nusako pagrindiniusLietuvos ir lietuviųliteratūros epochų,krypčių bruožus.

Savarankiškai analizuojair vertina grožinio kūrinioturinį, raišką, apibūdinakontekstą. Apibūdina literatūrosrūšis ir pagrindinius jųžanrus. Nurodo teksto temą,keliamas problemas irpagrindinę -es mintį -is. Randa argumentus,išvadas ir įvertina jųpagrįstumą. Parengia ir pasakoinformacinę kalbąvisuomenės gyvenimo,kalbos, literatūros kultūros tema.

Mokytojo padedama s įvertina informacijostinkamumą ir patikimumą. Formuluoja teiginius,argumentus ir išvadas. Pasirenka tinkamą raišką. Paiso kalbos normų irviešojo bendravimoetikos. Planuoja rašymo eigą,formuluoja tezę, jąpagrindžia, komponuojatekstą.

Išreiškia savo požiūrį. Siekia teksto rišlumo irvientisumo. Laikosibendrinės kalbos normųreikalavimų. Tobulina teksto kūrimogebėjimus. Apibūdina Lietuvos irlietuvių literatūros kultūros raidos bruožus,pagrindinius reiškinius iridėjas.

Savarankiškai analizuojair vertina grožinio kūrinioturinį, raišką, apibūdinaestetinį savitumą irkontekstą. Tikslingai vartojapagrindines epinio, lyrikosir dramos kūrinio raiškossąvokas. Analizuoja tekstotematiką, problemas;formuluoja jo pagrindinę -es mintį -is. Randa argumentus, išvadasir įvertina jų pagrįstumą. Paaiškina, kaip skirtingasteksto tikslas nulemiaraišką.

Parengia ir pasako įadresatą orientuotąinformacinę kalbąvisuomenės gyvenimo,kalbos, literatūros kultūros tema. Įvertina informacijostinkamumą ir patikimumą. Laikosi kalbos normų irviešojo bendravimo etikos. Planuoja rašymo eigą,formuluoja tezę, jątinkamai pagrindžia,komponuoja tekstą. Paremia mintis kūriniu,išreiškia savo požiūrį. Laikosi teksto rišlumo irvientisumo reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbosnormų reikalavimų.

Sąmoningai tobulina tekstokūrimo gebėjimus. Išplėstinis kursasMokinių pasiekimų lygių požymiai:PasiekimųlygiaiPatenkinamas Pagrindinis AukštesnysisPasiekimųsritysKalbospažinimasLiteratūros kultūros pažinimasGrožiniųkūriniųskaitymasPaaiškina kalbos ryšį suasmens vertybinėmisnuostatomis, tautoskultūra ir valstybingumu,pateikia pavyzdžių. Analizuoja kalbinįbendravimą turinio irraiškos požiūriu irpanaudoja įgytusgebėjimus ir žiniasnaujose situacijose.

Apibūdina daugumąišplėstiniam kursuinurodytų Lietuvos irlietuvių literatūrosautorių. Nurodo, kuo perskaitytikūriniai, jų kūrėjaireikšmingi Lietuvoskultūros raidai irdabarčiai. Nurodo lietuviųliteratūros raidos etapus,pagrindinius reiškinius iridėjas. Atpažįsta literatūrojesvarbiausius savosios irvisuotinės kultūrosženklus. Analizuoja grožiniokūrinio turinį, raišką,apibūdina kontekstą. Tinkamai vartojapagrindines kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys kalbos ryšį suasmens vertybinėmisnuostatomis, tautoskultūra irvalstybingumu, pateikiaargumentus, remdamasisįvairiais šaltiniais statistikos duomenimis,pavyzdžiais.

Analizuoja kalbinįbendravimą, jį vertinaturinio ir raiškospožiūriuir panaudoja įgytusgebėjimus ir žiniasvisuomeninėje veikloje. Papasakoja apieišplėstiniame kursenurodytus Lietuvos irlietuvių literatūrosautorius, aptaria jųkūrybos savitumą,laikmečio istorinį,kultūrinį kontekstą.

Apibūdina, kuoprogramoje pateiktikūrėjai ir jų kūriniaireikšmingi Lietuvoskultūros raidai irdabarčiai. Apibūdina lietuviųliteratūros raidą,pagrindinius reiškinius iridėjas. Analizuoja ir vertinagrožinio kūrinio turinį,raišką, aptaria meninįsavitumą, kontekstą;atskleidžia, kaip kūrinioArgumentuotai diskutuojaapie kalbos ryšį su asmensvertybinėmis nuostatomis,tautos kultūra irvalstybingumu,remdamasis kalbostyrimais, statistikosduomenimis, pavyzdžiais. Savarankiškai plečia žiniasir supratimą kalbospažinimo srityje.

Analizuoja kalbinįbendravimą, jį įvertinaturinio ir raiškos požiūriuir panaudoja įgytusgebėjimus ir žiniaskūrybinėje beivisuomeninėje veikloje. Papasakoja apieišplėstiniame kursenurodytus Lietuvos irlietuvių literatūrosautorius, aptaria ir įvertinajų kūrybos savitumą,istorinį, kultūrinįkontekstą. Paaiškina, kuo programojepateikti kūrėjai ir jųkūriniai reikšmingiLietuvos kultūros raidai irdabarčiai. Paaiškina Lietuvos irlietuvių literatūros raidą,pagrindinius reiškinius iridėjas.

Atpažįsta literatūrojesvarbiausius savosios irvisuotinės kultūros ženklusir paaiškina jų prasmę. Analizuoja ir vertinagrožinio kūrinio turinį,raišką, aptaria meninįsavitumą, kontekstą bei jųsąsajas; atskleidžia, kaip 10NegrožiniųtekstųskaitymasTekstokūrimasžodžiulyrikos ir dramos kūrinioraiškos sąvokas. Mokytojo padedama s aptaria kūrinio santykį sukontekstu biografiniu,istoriniu, kultūriniu. Aptaria kūrinįlygindamas jį su kitais topaties autoriaus to patiesžanro kūriniais.

Stengiasi atskleisti tekstoprasmę, analizuoja tekstotemas, keliamasproblemas, kontekstą beijų sąsajas. Nustato argumentų irišvadų pagrįstumą. Vertina negrožiniustekstus, išreiškia savopožiūrį ir stengiasi jįpagrįsti.

Uploaded by

Įvertina informacijostinkamumą irpatikimumą. Pasirenka tinkamasretorines priemones. Laikosi kalbos normų irviešojo bendravimoraiškos priemonėmissukuriama jo prasmė. Tinkamai vartojapagrindines epinio,lyrikos ir dramos kūrinioraiškos sąvokas irmotyvuoja jųprasmingumą tekste. Aptaria kūrinio santykįsu kontekstu biografiniu, istoriniu,kultūriniu.

Aptaria ir argumentuotaiįvertina kūrinįlygindama s jį su kitaisto paties autoriaus, topaties žanro arba kitųrašytojų to paties laikokūriniais. Atskleidžia tekstoprasmę, analizuojakeliamas problemas,kontekstą bei jų sąsajas. Išskiria iš tekstoprielaidas, įvertinaargumentų ir išvadųpagrįstumą.

Paaiškina, kaip raiškapriklauso nuo tekstotikslo ir žanro. Vertina negrožiniustekstus, išreiškia savopožiūrį ir jį pagrindžia. Įvertina informacijostinkamumą irpatikimumą ir stengiasiinterpretuoti įrodymus,nuomones, vaizdinęmedžiagą, klausimus.

Tinkamai formuluojateiginius, argumentus,problemas ir išvadas;kūrinio raiškospriemonėmis sukuriama joprasmė. Tinkamai vartojapagrindines epinio, lyrikosir dramos kūrinio raiškossąvokas ir motyvuoja jųprasmingumą tekste. Aptaria ir argumentuotaipagrindžia kūrinio santykįsu kontekstu biografiniu,istoriniu, kultūriniu,meniniu. Aptaria ir argumentuotaiįvertina kūriniooriginalumą jįlygindama s su kitais topaties žanro arba to patieslaiko kūriniais.

Savarankiškai atskleidžiateksto turinio prasmę,analizuoja ir įvertinakeliamas problemas,kontekstą bei jų sąsajas. Išskiria iš teksto prielaidas,tinkamai įvertinaargumentų ir išvadųpagrįstumą. Paaiškina, kaip raiškapriklauso nuo teksto tikslo,stiliaus ir žanro. Vertina negrožiniustekstus lygindamas sukitais to paties žanrotekstais, išreiškia savopožiūrį ir jį pagrindžia. Įvertina informacijostinkamumą ir patikimumą,interpretuoja įrodymus,nuomones, vaizdinęmedžiagą, klausimus. Tinkamai formuluojateiginius, argumentus, 11Tekstokūrimas raštuetikos.

Planuoja rašymo eigą,formuluoja tezę, jąpagrindžia, komponuojažanro reikalavimusatitinkantį tekstą. Paremia mintis grožineliteratūra, kitais kultūrostekstais, išreiškia savopožiūrį, taiko pagrindinesargumentavimo taisykles. Mokytojo padedamasįsivertina savoargumentavimą, siekiateksto rišlumo irvientisumo. Laikosi kalbos normų irviešojo bendravimoetikos. Taikydamas tinkamasstrategijas planuojarašymo eigą, formuluojatezę, ją pagrindžia,komponuoja žanroreikalavimus atitinkantįtekstą.

Tinkamai paremiamintis grožine literatūra,kitais kultūros tekstais,išreiškia savo požiūrį,taiko argumentavimotaisykles. Įsivertina savoargumentavimą, siekiateksto rišlumo irvientisumo. Nuosekliai tobulinateksto kūrimogebėjimus. Pasirenka tinkamasretorines priemones kalbosargumentavimuisustiprinti.

Taikydamas tinkamasstrategijas savarankiškaiplanuoja rašymo eigą,formuluoja tezę, jąpagrindžia, komponuojažanro reikalavimusatitinkantį tekstą. Tikslingai paremia mintisgrožine literatūra, kitaiskultūros tekstais, išreiškiasavo požiūrį, jeigu reikia,geba polemizuoti, taikoargumentavimo taisykles. Įsivertina savo tekstoprasmės plėtotę,argumentavimą, siekiateksto rišlumo irvientisumo.

Tobulina teksto kūrimogebėjimus, naudojasikūrybinio rašymogalimybėmis saviraiškai irkūrybiškumui plėtoti. Turinio apimtisKalbos kursą sudaro Kalbinis ugdymas ir Kalbos vartojimo, rašybos ir skyrybosįtvirtinimas.

Kalbinio ugdymo kursas pateikiamas trijų skilčių lentelėje: pirmoje skiltyje nurodomabendriausia tema; antroje — esminė temos sklaida ir kalbos ugdymo darbai, stengiantis išlaikytidalykinį ir metodinį nuoseklumą; trečioje neprivalomoje skiltyje nurodomos galimos sąsajos suliteratūra ir bendrąja humanitarine kultūra.

Pirmosios kalbinio ugdymo temos, skirtos nagrinėti prieš pradedant skaityti senosiosliteratūros kultūros tekstus, pabrėžia kalbą ne tik kaip išskirtinį žmogaus gebėjimą, susijusį sumąstymu, pasaulio pažinimu, kūryba ir socialinės tvarkos įtvirtinimu, t. Visa likusi kalbos kurso dalis yra orientuota į praktinių sakytinio ir rašytinio teksto analizėsir kūrimo gebėjimų ugdymą, t. Be to,kalbinę kompetenciją išsiugdęs žmogus moka pažinti ir vertinti kitokius nei savo požiūrius, gebakurti palankią kalbinę aplinką.

Todėl siekiama, kad viešoji kalba būtų suprasta ir išbandyta kaipdialogo ir monologo derinys, o prieštaravimo ir kritikos raiška taptų etiška ir argumentuota. Tiek sakytiniam, tiek rašytiniam samprotavimui mokyti pasitelkiami retorikos irargumentacijos bei teksto logikos pagrindai, kad mokinys tinkamai ugdytųsi ir teksto suvokimo, irrišlaus, logiško bei stilingo teksto kūrimo gebėjimus.

Argumentų analizė yra vienas pagrindiniųkritiškai mąstančio žmogaus įgūdžių. Jų formavimuisi pirmiausia reikia bendrųjų žinių apie sąvokųapimtį ir santykius bei argumento ir jo struktūros išmanymo — tai padeda atpažinti argumentusnatūraliame tekste, skirti juos nuo retorinių įtikinėjimo priemonių. Argumentavimo gebėjimaiformuojami argumentų atpažinimo ir vertinimo pratybų metu, nuosekliai įtraukiant teksto visumossupratimą: vertinant kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys tekstą padeda žanrinis, socialinis, kultūrinis jo kontekstas.

kada luke ir lorelai pirmiausia pradeda pažintys

Mokiniai, besimokantys išplėstiniu lygiu, atliks įvairesnių ir sudėtingesnių sakytinės irrašytinės kalbos ugdymosi užduočių, reikalaujančių savarankiškumo, kūrybiškumo, platesniokultūrinio konteksto išmanymo, didesnio gebėjimo analizuoti ir vertinti. Tai, kas skirta tikišplėstiniam kursui, pažymėta kursyvu. Mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą iš si ugdyti gebėjimai suvokti ir kurti įvairiųstilių ir žanrų tekstus 11—12 klasėse yra toliau tobulinami, o įgytos kalbos sandaros žinios irsusidaryti taisyklingo kalbos vartojimo gebėjimai gilinami pagal poreikius.

Mokyklų tautinės mažumos kalba mokiniams skirtas papildomas Kalbos vartojimo, rašybosir skyrybos įtvirtinimas. Tai privalomas modulis, kuriame sisteminiu požiūriu apibendrinamoslietuvių kalbos vardažodžių, asmenuojamųjų bei neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų darybos,vartojimo, kaitybos, rašybos, vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybos taisyklės.

Kalbos sistemosdalykų įtvirtinimas siejamas su gebėjimų tinkamai ir taisyklingai vartoti kalbą įvairiose situacijoseugdymu. Galimi kalbos ugdymo darbai nurodyti trečioje neprivalomoje šio modulio skiltyje, —kokius kalbos ugdymo darbus tikslingiausia atlikti konkrečioje klasėje, spręs patys ugdymo procesodalyviai. Šis modulis pagal poreikį gali būti pasirenkamas ir mokyklose lietuvių dėstomąja kalba.

Literatūros kursas sudarytas laikantis istorinio nuoseklumo: lietuvių literatūros raida nuoRenesanso iki mūsų dienų. Dėmesys sutelkiamas į filosofinį, etinį, visuomeninį literatūros turinį irjo estetinę raišką. Privalomi kūriniai nagrinėjami juos siejant su biografiniu, istoriniu, kultūriniukontekstu — pagrindiniais laikotarpio reiškiniais ir idėjomis.

Literatūros turinio pateikimo struktūra:1 išskirti privalomų autorių kūriniai;2 pateikti kontekstiniai kūriniai;3 pateikti pagrindiniai laikotarpio reiškiniai ir idėjos;4 siūlomi nagrinėjimo aspektai, skirti kūrinio prasmėms ir meninei vertei suprasti. Į pirmąją skiltį įrašyti kūriniai, privalomi bendrajam ir išplėstiniam pažintys van wert ohio. Atrinktivertingiausi meniniu požiūriu kūriniai, perteikiantys esminius Lietuvos istorijos ir kultūros lūžius,reiškinius, egzistencinę patirtį.

Atrenkant kūrinius laikytasi žanrinės kūrinių įvairovės principo. Jeiprogramoje nurodyta apsakymų ar poezijos rinktinė, priede nurodyti konkretūs eilėraščiai arapsakymai. Į antrąją lentelės skiltį įrašyti konteksto autoriai — lietuvių ir visuotinės literatūros. Paryškinti konteksto autoriai yra privalomi bendrajam ir išplėstiniam kursui; pabraukti — privalomitik išplėstiniam kursui. Kiti konteksto autoriai nėra privalomi: mokytojas pats sprendžia, kuriuoskonteksto autorius rinktis atsižvelgdamas į konkrečios klasės galimybes, gali papildyti kontekstąsavo nuožiūra.

Kaip kontekstiniai, atrinkti tie kūriniai, kurie ypač prasmingai papildo, paaiškinaprivalomų kūrinių svarbiausias idėjas ir estetines ypatybes. Šiuolaikinės literatūros autorius, išskyrus tuos, kurie nurodyti kaip privalomi, mokytojasrenkasi pats, atsižvelgdamas į jų meniškumą ir aktualumą.