Pažintys wagner ware ketaus

Nuo šiol tas, kuris anksčiau save vadino geru, dabar pavadinamas blogu. Ir tai mes dar pajėgėm tikėti ir nesiskųsti. Visuomeninė, ideologinė ir patriotinė jos reikšmė buvo grynai funkcinė, t. Ir pats Vaižgantas tatai gerai žinojo ir daugeliu atvejų skundėsi: ką jis parašąs arba parašęs tesą tik niek­ niekiai, mėgėjo darbas. Bet pati tauta reagavo ir raudojo šių didelių savo mirusiųjų skirtingai. Tas pats asmuo, pasak F.

Gal ir neblogai, kad šio įžvalgaus kritiko nuo­ monių dar nenuvalkiojome; jos ateina pačiu laiku, kai, atslūgus entuziazmo karščiui, vėl pamažu imamės rimtesnių literatūrinių studijų, o pirmiausia bandome susigaudyti - kas ko vertas. Ramybės nuolatos neduoda ir kitataučių kolegų klausimai: ką siūlytumėte versti iš lietuvių literatūros? Taigi Alfonsas Nyka-Niliūnas kaip kritikas grįžta su labai laukiamu bagažu - atvirais, reikliais ir gera­ noriškais lietuvių literatūros vertinimais ar bent jau kvietimu svars­ tyti vertės problemas.

Skaitant paties autoriaus sudarytą straipsnių rinkinį ima dėstytis nors ir fragmentiška, bet atidi ir vertybiniu požiūriu griežtai apibrėžta lietuvių literatūros istorija nuo Kristijono Donelaičio, Maironio iki Henriko Radausko, žemininkų, Literatūros lankų sąjūdžio. Publikuojama ir keletas straipsnių apie klasikinę užsienio literatūrą. Šiandieninėje lietuvių literatūros padangėje vertinimo problema yra bene pati komplikuočiausia ir svarbiausia.

Rašomos akademinės istorijos, vadovėliai, kuriuose į praeities literatūrą jau galima būtų pažvelgti be ideologinių nuostatų, o kūrinius vertinti pirmiausia meninės brandos požiūriu.

pažintys wagner ware ketaus kada leukocitų ir spike pradėti praleidimas

Pagal kokius principus, tarkim, sudėlioti vienoje plotmėje XX amžiaus antrosios pusės literatūrą esmingai neatribojant Lietuvoje ir išeivijoje rašytų kūrinių? Kur riba tarp bibliografinių faktų išskaičiavimo ir pokalbių apie rimtus literatūros įvykius? Tokie klausimai šiandien sklando ore ir Nykos-Niliūno straipsniai įsijungia į šiuos svarstymus.

pažintys wagner ware ketaus irano pažintys torontas

Vertintoju tapti nėra lengva, šios rolės niekas tau nepaskirs, bet ne­ pakanka ją sau prisiimti. Vertintojo vardas užsitarnaujamas. Sangrą­ žinė pastarojo žodžio forma labai svarbi, nes tai ne kokio užsakymo sėkmingas vykdymas, bet lėtas savojo autoriteto kūrimas, argumentų IX savajai nuomonei pagrįsti rinkimas.

Kelių puslapių recenzijoje kri­ tikas įvertina naują knygą; tokio pobūdžio rašinyje vargu ar rasime išsamių vertinimo greitasis pažintys mustang mergina, tai neslepiamas subjektyvus spren­ dimas, kurio garantija - vertintojo vardas.

Kodėl norisi pritarti dau­ geliui kritiko nuomonių, kodėl prieš keturis dešimtmečius rašyti Nykos-Niliūno žodžiai nėra praradę savo vertės? Didelė dalis anuo­ met ir vėliau išspausdintų Nykos-Niliūno straipsnių, recenzijų pasi­ žymi pasakojimo skaidrumu bei įtaigumu, vertės kriterijų nuosek­ lumu.

Ne vieną straipsnio ar recenzijos teiginį, skelbtą moralinę poziciją patvirtino laikas ir netgi naujausi Lietuvos istorijos įvykiai. Literatūros kritiko autoritetą sutvirtina ir jo kaip vieno pačių žy­ miausių lietuvių poetų ir poezijos vertėjų aureolė.

Nyka-Niliūnas gana aiškiai formuluoja savuosius literatūros ver­ tinimo kriterijus.

pažintys wagner ware ketaus imties pranešimus apie online dating

Vienas svarbiausių - ką naujo rašytojas atnešė į literatūrinį procesą. Ir tai dažnai yra svarstoma platesniame kon­ tekste, išeinant už lietuvių literatūros ribų. Kai kalbama apie atskiro rašytojo kūrybinę biografiją, stengiamasi apčiuopti pozityviausius aspektus, iškiliausius kūrinius ir didžiausia vertybe laikomas suge­ bėjimas keistis, atsinaujinti.

Taigi literatūriniai reiškiniai stebimi literatūros istorijos perspektyvoje ir aptariant pažintys wagner ware ketaus biografijos pakilimus ir nuosmukius. Literatūriniai lyginimai, įtakų aptarimas pasižymi erudicijos platumu, šia prasme atskaitos taškas vertini­ mams yra solidus, nedarantis lietuvių literatūrai jokių nuolaidų.

Be svarbiausiojo reikalavimo kūryboje siekti naujumo ir europinės lite­ ratūros standartų, kiti vertinimo kriterijai būtų tokie: pagal kūrinio santykį su vaizdavimo objektu, pagal vidinę teksto kokybę garan­ tuojančius reikalavimus, pagal moralinę rašytojo laikyseną, jo atsa­ komybę prieš lietuvių kalbą bei kultūrą. Kalbėdamas apie literatūros santykius su realybe, Nyka-Niliūnas aiškiai artikuliuoja pagrindinę XXamžiaus literatūros kritikos nuos­ tatą: literatūros veikalas turi būti vertinamas tik literatūrinių santykių plotmėje p.

Nykos-Niliūno raštuose ne kartą yra papriekaištaujama rašytojams, kadjų kūriniams trūksta objektyvumo ar jie prasilenkia su realybe. Kritiko nuomone, vaizduojami žmonės neturi būti klusnūs autoriaus idėjų formuluo­ tojai, jie turi liudyti save, liudyti gyvą žmogų, o literatūrinėmis ar propagandinėmis schemomis pagrįsti charakteriai kaip tik ir yra neobjektyvūs p.

Realybės jausmo praradimas veda prie pavo­ jingos gyvenimo simplifikacijos p. Kalbėdamas apie pokario partizaninio judėjimo vaizdavimą išeivijos ir Lietuvos literatūroje, Nyka-Niliūnas rašo: šiuo paskutiniuoju požiūriu šiandieninė išeivijos proza stovi labai arti so­ cialistinio realizmo, kuriame taip pat viskas išeina ne iš žodžio ir ne iš žmo­ gaus, bet iš politinių logaritmų lentelės. Tatai puikiai liudija labai panašus abiejose pusėse partizanų kovų Lietuvoje temos traktavimas.

Nė viena pusė neišeina iš žmogaus. Nė vienai pusei nerūpi atskleisti, kas ir kaip iš tikrųjų vyko.

pažintys wagner ware ketaus zane ir heath pažintys

Nė viena pusė nesiremia objektyviai išstudijuota realybe ir savo herojų į sceną išveda arba iš anksto pasmerkus, arba iš anksto išteisinus. Visi atsaky­ vienodos pažintys ni iš anksto žinomi, abi pusės turi tik po vieną sprendimo galimybę p.

Prozaiko žodis, anot kritiko, turi būti atpalaiduotas nuo aiškina­ mojo balasto, jis turi ne sakyti, o egzistuoti.

pažintys wagner ware ketaus amžinai vien dating website

Kvietimas atsisakyti propagandinio santykio su tik­ rove, reikalavimas, kad žodis imtų egzistuoti ir kiti teiginiai netiesio­ giai primena žymaus prancūzų literatūros kritiko Roland'o Barthes'o keltus reikalavimus, opastaba, kad rašytojas Eduardas Cinzas pirmo­ joje savo knygoje dar neturi savo ecriture p. Aptardamas lietuvių prozininkų kūrybą, Nyka-Niliūnas įvairiomis progomis svarstojos nesėkmių priežastis. Pavyzdžiui, pagyręs Marių Katiliškį už talentą kritikas pastebi, kad spontaniškai išgyventa me­ džiaga dar nėra meno kūrinys, o jai sutvarkyti reikalinga sąmoninga pažintys wagner ware ketaus veikla p.

Veikalas Apie moralės genealogijąiš visų kitų vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu parašytų F. Nietzsche's darbų išsiskiria akivaizdžiu sistemingumu. Jį sudaro trijų tarpusavyje susijusių dalykų - ressentiment'o, nešvarios sąžinės ir asketinių idealų - analizė.

Vertintojas pabrėžia literatūrinės disciplinos būtinumą, sergi lietuvių autorius nuo tradicinės mūsų beletristikos ydos, kai veiksmas aukojamas dėl pasakojimo lyriškumo, kai apskritai XI silpnai gebama dinamizuoti veiksmą. Neabejotina vertybe laikomas toks pasakojimas, kuriame dominuoja tvarka ir kur autorius aiškiai suvokia pasakojimo tikslą.

Tačiau bene artimiausia kritikui yra Antano Vaičiulaičio proza. Pavyzdžiui, komplimentų nusipelno Valentina: Vaičiulaičio stilistinis instinktas ir smulkiausių žodžio ir sakinio niuansų jautimas dažnai stebina skaitytoją.

Žodžiai ir sakiniai nebėga pirmyn, besipjaudami su prasme, kaip avinų banda, nežinanti, kur sustoti o tai labai dažnai pasitaiko mūsų naujausių beletristų darbuosebet klauso kiekvieno autoriaus mosto p.

Aptariant poezijos vertybes, bene parankiausiu autoriumi NykaiNiliūnui tampa Henrikas Radauskas. Apibūdindamas eilėraščių rin­ kinį Fontanas, kritikas pasitelkia estetizmo ir formalizmo kategorijas, jas priešindamas tradiciniamlietuvių poezijos polinkiui į lyrinį spal­ vingumą.

Gal ir neblogai, kad šio įžvalgaus kritiko nuo­ monių dar nenuvalkiojome; jos ateina pačiu laiku, kai, atslūgus entuziazmo karščiui, vėl pamažu imamės rimtesnių literatūrinių studijų, o pirmiausia bandome susigaudyti - kas ko vertas. Ramybės nuolatos neduoda ir kitataučių kolegų klausimai: ką siūlytumėte versti iš lietuvių literatūros? Taigi Alfonsas Nyka-Niliūnas kaip kritikas grįžta su labai laukiamu bagažu - atvirais, reikliais ir gera­ noriškais lietuvių literatūros vertinimais ar bent jau kvietimu svars­ tyti vertės problemas. Skaitant paties autoriaus sudarytą straipsnių rinkinį ima dėstytis nors ir fragmentiška, bet atidi ir vertybiniu požiūriu griežtai apibrėžta lietuvių literatūros istorija nuo Kristijono Donelaičio, Maironio iki Henriko Radausko, žemininkų, Literatūros lankų sąjūdžio. Publikuojama ir keletas straipsnių apie klasikinę užsienio literatūrą.

Mūsų nuomone, Nyka-Niliūnas visai pagrįstai pabrėžia metais pasirodžiusio Fontano vaidmenį bendrame lietuvių po­ ezijos atsinaujinimo procese: Šios dienos akimis žiūrint, savo epochoje Fontanas tvirtai stovi ant kojų ir formalinėmis savybėmis, ypač poetinės technikos prasme, yra neabejotinai aktualesnis už ne vieną daug garsesnę to laiko knygą, kurios šiandien tegali būti vertinamos kaip tuščias ekspresionistinis balastas.

Fontano netiesioginė propaganda grįžti prie solidesnės formos taip pat buvo prasminga. Tame pačiame straipsnyje Nyka-Niliūnas komentuoja minėtąsias kategorijas. Jis nesutinka, kad Radauskas, būdamas formalistas, idėją aukoja dėl poezijos technikos, ir teigia, jog šio poeto formalizmas remiasi iš estetizmo kylančiu išbaigtumo bei simetrijos pamėgimu ir tiesioginės saviraiškos vengimu.

Kaip pateikti "Wagner" ketaus indus

Apibūdindamas poetinę Radausko pasaulėžiūrą ir kalbėdamas konkrečiai apie rinkinį Strėlė danguje, Nyka-Niliūnas XII pabrėžia poeto vengimą angažuotis poezijai svetimoje problema­ tikoje. Naujausioji poezija yra krizės ir netikrumo išauginta, o Radausko poezija susiformavo stabilizacijos laikotarpiu, pastovių vertybių dvasioje p.

Ir išeivijoje rašytoje poezijoje Radauskas neatsisako savųjų prin­ cipų. Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo vienas iš aktyviųjų me­ tais ėjusio neperiodinio literatūros laikraščio Literatūros lankai bend­ radarbių, priklausė redakciniam kolektyvui. Pasisakydamas šio leidinio tribūnoje jis nevengė kalbėti visos apie Literatūros lankus susibūrusios rašytojų, kritikų, vertėjų grupės vardu.

Minimas lei­ dinys savo laiku iš tiesų buvo sudrumstęs išeivijos literatūrinio gyvenimo vandenis, su jame skelbiamomis literatūros kritikos nuo­ monėmis buvo ypač aštriai polemizuojama.

Kaip pateikti "Wagner" ketaus indus

Čia skelbti Nykos-Ni­ liūno straipsniai, poleminiai pasisakymai leidžia pajusti tuometinį literatūros kritikos problemų spektrą ir mūsų aptariamo autoriaus užsiangažavimą. Apskritai Nykos-Niliūno kritikos straipsniai, recenzijos yra atviri ir gana kritiški. Aptardamas kritiko funkcijas Nyka-Niliūnas pažymi, kad dalyvaudamas kokybinės atrankos procese kritikas pirmiausia turi nurodyti faktinę aptariamo dalyko padėtį ir ją įvertinti, bet jokiu būdu negalima patarinėti poetui, kokiais keliais jis turėtų eiti Daug ką gąsdina, kad pažintys wagner ware ketaus sukyla prieš herojiškas pozas pamėgusius vyresniosios kartos kūrėjus, bet kyla klausimas Irbaisiai klystume, jei mes kaip atlyginimo už mūsų kančias reikalautume mūsų darbų besąlyginio vertinimo p.

Šitoks požiūris pagrindžia literatūros kritikos principą, kad verti­ nant kūrinį reikia užmiršti, kas yra jo autorius, kokios jo pažiūros, kokiai pažintys wagner ware ketaus jis priklauso.

Moralinė išeivijos rašytojo laikysena ne viename straipsnyje yra tapusi svarbia svarstymų tema.

pažintys wagner ware ketaus kas yra whitney nuo kalvų pažintys 2021

Vienas iš komplikuotų išeivijos literatūros kritikos klausimų - kaip pasisakyti apie Lietuvoje, sovietinės ideologijos aplinkoje rašomą literatūrą. Aišku, tai tiesiogiai susiję su platesne problematika: kaip vertinti okupuoto krašto perspektyvas, kaip įsivaizduoti tolesnę pažintys wagner ware ketaus kultūros raidą, ką laisvajame pasaulyje atsidūręs išeivis gali patarti likusiems tėvynėje, kokia turėtų būti jo paties laikysena?

Tai yra dabartinė mūsų tautos realybė" p. Tikri herojai yra tylūs herojai. Plepūs herojai yra netikri" ibid. Margirio, - S. Gerą progą pozityviai svarstyti išeivijos ir Lietuvos santykius teikia knygoje Lietuvių literatūrasvetur, skelbiamo Juozo Girniaus straipsnio aptarimas. Nyka-Niliūnas rašo, kad tai pirmoji tremties literatūros situacijos filosofija, pirmas rimtas jos palyginimas su tuome­ tinės Lietuvos rašytojų likimu bendro lietuvių literatūros vystymosi XIV fone.

Technological status of scholarly communication

Girnius nei vienai, nei antrai pusei neteikia ypatingų privilegijų. Gy­ venimas vienoje ar kitoje pusėje neteikia jokių lengvatų, neatleidžia kūrybinio rango nuodėmių ir nepateisina dvasinio seklumo. Bet nėra abejonės, kad grįš tėvynėn visa, ką būsime jai sukūrę. Ir visų pirma tai galioja literatūrinei kūrybai'" p. Šios mintys artimos tam, kas šiek tiek anksčiau buvo deklaruojama kaip Literatūros lankų pozicija.

sms pazintys:ievadeco.lt

Be abejonės, daugelis čia cituojamų minčių apie išeivijos kultūri­ ninko, literato laikyseną aktualiausios literatūros istorijai, kaip me­ džiaga literatūrinių kontekstų rekonstravimui, tačiau kai kurios Nykos-Niliūno pristatomos lankininkų programos dalys lieka ne ma­ žiau svarbios ir šiandieninei mūsų kultūrai. Atsiradus galimybei atsiverti pasauliui politiškai, ekonomiškai orientuojantis į Vakarus, iškyla ir lietuvių kultūros autentiškumo problemos, šia prasme Lite­ ratūros lankų patirtis yra gana svarbi.

Esmine tautiškumo žyme lan­ kininkai laikė kalbą, tad vienas iš patriotinių uždavinių yra rašyti gimtąja kalba; kitas - ne mažiau svarbus - įsisavinti ir išgyventi Va­ karų kultūrą. Pasisakydamas prieš norus lietuvių kultūrą atriboti nuo išorinių įtakų, Nyka-Niliūnas rašo: Pastangos kultūrinėje plotmėje atsistoti lygiomis su kitomis Vakarų Euro­ pos tautomis [ XV Taigi Nyka-Niliūnas save suvokia ne kaip emigrantą, iškeliavusį laimės ir tėvynės ieškoti. Taigi kviečiama likti savo tautos bei kultūros interesų orbitoje ir kartu neprarasti normalaus gyvenimo sąvokų.

Nykos-Niliūno kritikos raštų stilius yra pamokantis, ypač vė­ lesniųjų darbų pradedant nuo septinto dešimtmečio. Pavyzdžiui, straipsnis apie Dantę dvelkia sunkiai nusakomu gero lygio pažintys wagner ware ketaus nors tai biografijos atpasakojimas, bet viskas preciziška, iš­ vengta plepėjimo, besaikio klaidžiojimo tarp detalių.

Technological status of scholarly communication

Kai kurios straipsnių vietos išduoda rašytojo talentą; tai ypač pasakytina apie jautrias«prisiminimų pastraipas. Labiausiai į atmintį stringa eisena, paskutinis susitikimas; tai Sruoga, Radauskas, Mačernis. Sužinojus apie Putino mirtį, pridedamas subtilus Post scriptum: Prisiminus gyvą Putiną, man visuomet prieš akis atsistoja jo liūdna Elsinoro princo povyza.

Jis visur ir visuomet vienas, net ir žmonių minioje, šįkart mano atminty jis eina pavėlavusio išskristi paukščio žingsniu rudenėjančia Gedimino gatve prieš ką tik iš katedros pasipylusių žmonių srovę, vien­ plaukis, juodu elegantiško sukirpimo paltu, trupučiuką linkterėjęs į priekį, nesidairydamas, nieko nematydamas aplinkui ir pats tarsi nematomas - lyg eitų ne dabar ir ne čia, bet kažkur ir kažkada, gal net kitame amžiuje, ir Wrublewskiu gatve pasuka Mokslų akademijos link.

Lygiai taip jis eidavo užsnig­ tais ąžuolyno takais Žaliakalnyje ir ilgais Vilniaus universiteto koridoriais, toks pat tolimas ir svetimas, nelyginant romantizmo epochos beau tenebreux, per klaidą patekęs į mūsų laikus p. Dar viena pamoka šiandieninei mūsų kritikai laikyčiau NykosNiliūno atidumą knygos apipavidalinimui, iliustracijoms.

Technological status of scholarly communication

Disku­ tuojama ir dėl paties iliustravimo principų. Toje pačioje recenzijoje kritikuojamas knygos for­ matas, nerūpestingas laužymas ir spauda, gausiai pasitaikančios korektūros klaidos. Tad nėra abejonės, kad Nykos-Niliūno straipsnių, recenzijų, pasi­ sakymų knyga ateina su solidžia projekcija į normalų, autentišką literatūros gyvenimą, kurio jis ieškojo, siekė anksčiau, kurį savo darbais teigia ir šiandien, kuris priešinasi bet kokioms propagan­ doms, išoriniams efektams, kuriame aiškiai kristalizuojasi vertinimo kriterijai.

Suprantama, tie kriterijai nebūtinai visiems ir visuomet privalomi. Nykos-Niliūno straipsniuose nuolat pabrėžiama dialogo, kuriame išsakomos skirtingos nuomonės, prasmė, nes tai ir yra kul­ tūros kūrimo būdas: Literatūra yra galbūt vienintelis choras, kuriam nereikia dirigento. Juo skirtingesni balsai, juo aštresni disonansai, juo geriau.

Technological status of scholarly communication

Tik nereikia skųstis kaimynu, kad jis savo balsu tau trukdo, užmiršus, jog ir tu jam lygiai tiek pat trukdai p. Nuo pat jaunystės jį persekiojo niekuomet nepaliekantis nesu­ pratimo grėsmės šešėlis. Jau savo ankstyvojo periodo eilėraščiuose Maironis čia patetiškai skundėsi busimojo nesupratimo galimybe, čia vėl save ramindamas guodėsi atsigriebimu ateisimose kartose plg.