Pažinčių svetainė kikujų

Ji buvo bemaž parėjusi motinos stovyklon, kai Artanas ją pavijo. Tad viską sudėjus aš — darodų bei harčių genčių ir Mačertenų bei Osmanų Machmudų giminių palikuonė, būsima aukštesniojo lygio žmona, Magano vaikaitė. Kiek anksčiau tą patį padarė Kadija, vyriausioji mamos sesuo, kurią jos tėvui buvo pagimdžiusi pirmoji žmona, o kiek vėliau — kita vyresnioji sesuo.

Mano protėviai buvo klajokliai, klaidžioję po šiaurės bei šiaurės rytų dykumas, ieškodami vis naujų ganyklų savo gyvuliams. Kartais jie apsistodavo ilgesniam laikui — pusmečiui ar daugiau, tačiau pristigę vandens ir žolės arba stojus ilgesnei sausrai sukraudavo savo mantą ant kuprių ir iškeliaudavo ieškoti jaukesnio prieglobsčio sau ir savo bandai.

Močiutė gebėjo supinti džiovintų žolių stiebus taip tankiai ir taip tvirtai, kad jos pintinėse galėjai mylių mylias gabenti vandenį. Dar jai buvo vieni niekai iš lanku sulenktų medžio šakų ir demblių pasistatyti nedidelį skliautuotą būstą, o prireikus jį vėl išardyti ir mikliai sukrauti ant besispyriojančio kupranugario. Ji tebuvo vos dešimties, kai mirė jos tėvas, piemuo Isakas, o motina ištekėjo už dėdės.

Somalyje taip tvarkomasi gan dažnai — ir kraitis išsaugomas, ir našlei mažiau rūpesčių. Močiutei sulaukus trylikos jos rankos paprašė pasiturintis klajoklis, vardu Artanas. Dėdulė sutiko išleisti už jo močiutę, nors anas skaičiavo jau visus keturiasdešimt. Tasai Artanas buvo dulbahantų giminės, vienos garsiausių pažinčių svetainė kikujų gentyje, itin gerbiamas ir sumanus gyvulių augintojas, turėjęs nepaprastą nuovoką: jis taip gerai išmanė orus ir jų kaitą, kad visuomet žinodavo, kada ir kur laukti lietaus.

Kilus ginčams ar nesantaikai patarimo ir teisybės ieškoti gentainiai visuomet eidavo tik pas jį. Artanas jau turėjo žmoną, tačiau jiedu susilaukė tik vienos dukters, šiek tiek jaunesnės už mano senelę.

Ayaan Hirsi Ali - Bedievė PDF

Nusprendęs vesti dar sykį tasai žmogus pirmiausia pradėjo dairytis deramo svainio — dorybingo ir garbaus vyro iš geros šeimos ir šaunios giminės. Mergina privalėjo būti jauna, stipri, darbšti ir skaisti. Mano senelė Ibada tiko į pat kirtį. Taigi Artanas nedvejodamas sumokėjo senelės patėviui išpirką. Po keleto dienų Artanas ją vedė ir išsigabeno pas save.

Močiutė, suprantama, pabėgo. Ji buvo bemaž parėjusi motinos stovyklon, kai Artanas ją pavijo. Ji pagimdė ir išaugino aštuonetą dukrų ir vieną sūnų. Ir niekad joks šešėlis netemdė garbingo jos vardo.

Vaikams ji įskiepijo orumą pažinčių svetainė kikujų valios stiprybę, o sykiu pagarbą vyresniesiems, praamžiams jų papročiams ir visų pripažįstamai tvarkai. Ji ganė gyvulius, ruošė kurą, tvėrė aptvarus iš dygliais aptekusių žagarų ir šakų. Ji buvo pažinčių svetainė kikujų rankų ir kietos galvos, tad ir dukras prižiūrėjo kietai, visuomet laikė jas atokiau nuo visokių dainuškomis ir būgnų barškėjimu aidinčių subuvimų bei vyrų akių, ypač kai tie sugužėdavo pas jos sutuoktinį į genties sueigas.

Mergaitėms buvo leidžiama tik labai iš tolo klausytis švenčių šurmulio, dainių varžybų arba stebėti, kaip vyrai mainikauja ar šnekučiuojasi. Močiutė niekuomet nepavyduliavo savo vyro vyresniajai žmonai, juolab kad ir toji niekuomet nestojo jai skersai kelio. Kai senoji mirė, močiutė kantriai pakentė atkaraus būdo jos dukrą Kadiją, išpuikusią bemaž tokio pat, kaip ir močiutė, amžiaus mergiotę.

Artanas turėjo devynetą dukterų ir jauną žmoną. Saugoti, kad niekas nepasikėsintų nuplėšti šeimos moterims šlovės, Somalio vyrijai nuo amžių svarbiausias rūpestis, tad jis visuomet laikė jas atokiau nuo kitų klajoklių akių ir savaičių savaites bastydavosi ieškodamas ganyklų, kur nebūtų anei vieno kiek jaunėlesnio vyro. Taigi jų šeima nuolat klaidžiojo po atkampiausius tyrus.

Mums, sėdintiems po medžiu priešais šeimos namą Mogadiše, močiutė dažnai minėdavo, kaip gera visiškoje tyloje sėdėti savo pačios rankomis pastatytos pašiūrės pašonėje ir valandų valandas netrukdomai žvelgti į bekraštę dykumą. Tam tikra prasme senelė gyveno geležies amžiuje. Klajokliai nepažino rašto, metaliniai daiktai buvo didžiausia retenybė ir dėl to labai brangūs.

Buvo paplitusi nuomonė, esą Somalį valdę britai ir italai, tačiau mano senelei tie žodžiai ničnieko nereiškė. Jos pasaulį tvarkė šeimos, giminės ir gentys: didesnės ir galingesnės, kaip isakų ar darodų, vidutiniosios, kaip havijų, ir mažosios, kaip sabai. Baltaodį senelė pirmąsyk išvydo būdama jau trisdešimties. O išvydusi pamanė, kad jam nušutusi oda. Mano mama Aša su savo dvyne seserimi Halima gimė penktojo dešimtmečio pradžioje.

Močiutė juodvi pagimdė pati viena, po medžiu. Tai buvo jos trečiasis ir ketvirtasis kūdikiai, o ji pati teturėjo vos aštuoniolika. Sąrėmius pajuto gindama avis ir ožkas ganyklon. Atsigulusi ramiausiai pagimdė, po ranka turėtu peiliu nupjovė ir sutvarkė bambagysles, o maitinimas pažintys keleto valandų pakilusi suvarinėjo bandą ir dar iki sutemų saugiai parginė ją namo, sykiu nešdamasi savo naujagimes.

Niekam tai neatrodė joks žygdarbis — pamanyk, parnešė dar dvi mergiotes. Pasak močiutės, visokie ten jausmai — tai tik nuolaidžiavimas silpnybėms. Svarbiausia — orumas.

pažinčių svetainė kikujų

O jo teikia nuveikti darbai, ištvermė, jėga ir savikliova. Silpnas būdamas niekada nepelnysi žmonių pagarbos. Jei tavo pintos tvoros palaikės, gyvulius ištąsys liūtai, hienos ar lapės, vyras susiras kitą, dukros be laiko neteks skaistybės, o sūnūs išaugs nenuojėgomis. Jos akimis žiūrint, augome tikri kvėšos.

Popstomi tose mūrinėse tvirtovėse, dengtose drūčiausiais stogais, nė vienas neišmokome ničnieko doro ir tegebėjome trepsenti vien kitų pramintais keliais ir takeliais. Nors keliukas priešais mūsų namus nebuvo grįstas, vis dėlto tai buvo takas.

Negana to, gerdavome vandenį iš čiaupo. Išvarę bandą dykumon nieku gyvu nebūtume gebėję patys parsirasti namo ar bent gyvulius pamelžti — kiekviena, kad ir menkiausia, ožka mus būtų nuspyrusi.

Labiausiai iš visų močiutė niekino mane. Mat aš bijojau vabalų, taigi, anot senosios, buvau nepataisoma kvailė. Savo dukras, sulaukusias penkerių šešerių metų amžiaus, ji jau buvo išmokiusi visko, ką reikia žinoti, kad išgyventum dykumoje, o aš neišmaniau ničnieko.

Mama taip pat mums sekdavo pasakas. Ji dar maža išmoko pasirūpinti gyvuliais, nuginti juos ganyklon ir žiūrėti, kad jiems netrūktų pašaro. Kaip ožka lengvas grobis plėšrūnui, taip mergina — vyrui. Užpultos dykumoje mama ar jos seserys būtų laikomos pačios kaltos. Jų pareiga buvo sprukti šalin vos išvydus nepažįstamą kupranugarį. Prašau palikt mane ramybėje.

Tam atvejui, jei negelbėtų Alacho vardas, močiutė primokė savo dukteris apeiti užpuoliką iš nugaros, pritūpus kyštelti ranką po jo makaviu, kitaip sarongu tokiu vyrų nešiojamu sijonupažinčių svetainė kikujų tvirtai nutvėrus jį už mašnos nieku gyvu nebepaleisti ir spausti iš visų jėgų, net jei tas vyras daužytųsi ar spardytųsi kaip pašėlęs.

Laisva ranka prisidengdamos galvą merginos privalėjo pakęsti visus smūgius ir mygti užpuolikui kiaušus tol, kol jis apalps. Šis savigynos būdas vadinosi kvoregois. Močiutės giminėje jo buvo mokomos visos mergiotės lygiai taip pat kruopščiai ir dalykiškai, kaip pinti iš spygliuotų krūmokšnių tvirtas užtvaras, saugančias nuo pažinčių svetainė kikujų.

Pamenu, vieną popietę mudvi su Havėja, dar visai mažutės, stebeilijom, kaip senelė trina avių taukais ilgą, pačios nuvytą virvę, ruošdamasi merkti ją katilan blizgančių dažų, kurių buvo prisivirusi iš visokių žolelių.

Šitaip apdorota virvė tapdavo juoda ir labai tvirta. Dar ilgai naktimis sapnuodavau šį klaikų vaizdą. Vaikystėje mano mama buvo itin klusni ir pareiginga. Bet jai augant visa pradėjo keistis. Klajokliai suskato keltis į kaimus ir miestus, pakito jų papročiai. Sulaukus penkiolikos jai šovė į galvą sprukti iš dykumos.

Palikusi tėvų namus, vyresniąsias seseris ir net sesutę dvynę ji leidosi kelionėn. Pakeleivingu sunkvežimiu nusigavo iki Berbero uosto, tenai sėdo laivan ir perplaukusi Raudonąją jūrą atsidūrė arabų žemėse.

pažinčių svetainė kikujų

Kiek anksčiau tą patį padarė Kadija, vyriausioji mamos sesuo, kurią jos tėvui buvo pagimdžiusi pirmoji žmona, o kiek vėliau — kita vyresnioji sesuo. Ligi šiol nežinau, kokio galo jos veržėsi būtent Arabijon — motina buvo gan uždara, nelinkusi pernelyg atvirauti. Aišku viena — tada, šeštajame ano amžiaus dešimtmetyje, naujovės dantimis ir nagais skynėsi kelią į pačius atkampiausius pasaulio užkaborius.

  1. Ayaan Hirsi Ali - Bedievė PDF | PDF
  2. Ayaan Hirsi Ali - Bedievė PDF | PDF
  3. Неужели ты не понимаешь, что происходит.
  4. Следовала драматическая пауза.
  5. Вот так _бах-бах_.
  6. Geriausios Wangari Maathai citatos - Victor Mochere

Mama buvo jauna ir, manau, paprasčiausiai nenorėjo atsilikti nuo kitų, besiveržiančių į didelius miestus. Taigi ji nukako į Adeną, kur jau spėjo įsikurti ir Kadija.

Geriausios Wangari Maathai citatos - Victor Mochere

Tuo metu tai buvo svarbiausias miestas britų valdomuose Artimuosiuose Rytuose. Netrukus viena anglė pasamdė mamą tvarkyti namų. Ten ji pirmąsyk gyvenime išvydo šakutę, kėdę, vonią bei galybę įvairiausių šepečių, skirtų blizginti, šiūruoti ir šveisti. Jai patiko skalbti, pažinčių svetainė kikujų, lyginti, dėlioti ir visos kitos griežtos namų apeigos, taip pat sėslaus gyvenimo privalumai ir patogumai.

Ilgainiui ji tapo dar didesnė čiusta nei jos darbdavė. Nors Adene mama gyveno viena, be tėvų priežiūros, tačiau gebėjo išlikti itin dorybinga. Ji tvirtai užsibrėžė nieku gyvu nesuteikti progos kam nors bent puse lūpų užsiminti, kad ji, Aša Artan, kada nors nederamai pasielgė.

Ji netgi nesėsdavo į taksi ar autobusą, kad tik ginkdie neatsidurtų greta nepažįstamo vyro. Be to, kaip ugnies vengė iš Somalio atkakusių vyriokų, be paliovos čiaumojančių kato, kitaip arabinio dusūno, lapus, bei mergiočių, maukiančių tirštą jų arbatą, kad paskui, apduję nuo šių apskritų mėsingų lapukų sukelto kvaitulio, krizentų kaip apduoti ir be paliovos maltų visokius niekus juokingai besipinančiais liežuviais.

Dar daugiau — Adene mama išmoko visų tikybos apeigų ir kaip pridera melstis Alachui. Gyvendama dykumoje močiutė niekuomet neturėjo laiko maldoms. Klajoklių moterims nederėjo švaistyti jo tokiems šventiems dalykams. Tik vyrai penkiskart per dieną pasitiesę kilimėlius ant smėlio ir pasisukę veidu į Meką progiesmiais traukdavo eilutes iš Korano. Bet čia, Arabijos pusiasaly, kur pranašas Mahometas pelnė Alacho malonę, mama išmoko deramai apsiplauti ir paskui, apsigobusi drobule, tvarkingai sukalbėti visas reikiamas maldas stovėdama, sėdėdama, parkniubusi kniūbsčia, pasisukusi ant dešinio, o paskui ant kairio šono, žodžiu, tobulai atlikti visą įmantrų ir sudėtingą atsidavimo Alachui šokį.

Dykumose klajoklių moterys veidų nesidangsto. Jų ten laukia aibės darbų, o apsikarstęs šydais ir pažinčių svetainė kikujų ne ką tepadirbsi. Ganydama gyvulius ir gamindama valgį močiutė vilkėdavo ilgą drabužį iš netankiai suaustos drobės, vadinamą goha. Jos galva, kaklas ir rankos likdavo nepridengti. Močiutės aplinkoje vyrų nė kiek netrikdė moterys, krūtimi maitinančios kūdikius.

Jei ką ir dirgino kur ne kur šmėkštelėjęs moters kūno lopinėlis, nė vienas to neparodydavo. Mama Adene neturėjo jokio gynėjo — juk šalia nebuvo nei tėvo, nei brolio, anei jokio dėdės. Taigi vyrai varstė ją geidulingais žvilgsniais ir nesivaržydami laidė įkandin užgaulius žodelius. Neapsikęsdama tokio trikdymo ji pradėjo nešioti šydą, kaip ir arabų moterys, kurios kaskart žengdamos kur iš namų užsimaukšlina ilgą juodą dangalą, palikdamos vien siaurutį plyšelį akims. Su šydu mama jautėsi saugiau.

Jis patikimai dengė ją nuo įkyrių pažintys labai gerą ieškote vyro ir jai nebereikėjo jaustis nei šiaip nei taip, kai išeidavo gatvėn.

Be to, šydas buvo jos tikėjimo ženklas. Dievas mylėjo tik kuklias ir santūrias moteris, taigi Aša Artan geidė būti pati kukliausia ir santūriausia visame tame didžiuliame mieste. Kartą mamą Adene aplankė jos tėvas ir mano senelis Artanas. Jis pranešė buvęs paprašytas jos rankos ir davęs sutikimą.

pažinčių svetainė kikujų

Tuomet mamai jau buvo visi aštuoniolika. Prieštarauti tėvui ji negalėjo, tad liko be žado. Tokiais atvejais merginai tyla — geriausia byla. Ji reiškė jos gerą išsiauklėjimą, orumą ir sykiu nuolankumą. Taigi mama ištekėjo už tėvo skirto žmogaus, vardu Achmedas, nors jis jai ir nepatiko, mat buvo striukas, bukas ir per tamsaus gymio. Be to, dūmijo tartum kaminas, o tai, jos akimis, buvo dar blogiau, nei kramsnoti kvaišalą katą. Tasai Achmedas buvo kilimo iš darodų bei harčių genčių, kaip ir ji, tik ne iš klajoklių dulbahantų atšakos, kaip mano mama, bet iš prekijų versengelių, tad mano motutė žvelgė į jį kiek iš aukšto, nors jis ir buvo aptekęs turtais.

Tasai vertelga išsigabeno mamą į Kuveitą, kur ji tapo didžiulio namo šeimininke. Tame name iš pažinčių svetainė kikujų pliopė šaltas pažintys north dakota karštas vanduo, visur švietė elektra, o grindys tviskėjo išklotos plytelėmis.

Mama beregint atleido visas lig vienos tarnaites — kas galėjo valyti ir tvarkyti namus geriau nei Aša Artan? Ji užsimojo namų ruoša pranokti visas pasaulio šeimininkes, o pagimdžiusi sūnų didžiojo pranašo garbei pavadino jį Mahometu — išties puikus vardas pirmagimiui.

Netrukus jos tėvas, tuo metu jau gana garbaus amžiaus senolis, pasimirė. Ir tuomet motutė visus apstulbino pareiškusi norinti skirtis su vyru. Suprantama, islamo šalyse moteris neturi teisės reikalauti skyrybų, nebent vyras būtų neįgalus mylėtis arba nepajėgus jos išlaikyti.

Visi mamos giminaičiai Kuveite tikino ją elgiantis juokingai. Jos sutuoktinis turčius. Be to, galėdamas turėti visą tuntą žmonų, kasnakt pareina tik pas ją. Ko ji dar norinti? Maža to, kad išsiskyrusi liktų lyg kokia pagadinta prekė — juk jau kadai nebe mergina. Dar daugiau — visi sužinotų ją esant įžūlią akižarą, visai ne baari.

Baari mūsų šaly — klusni ir nuolanki moteris.

pažinčių svetainė kikujų

Ji be išlygų gerbia vyro giminę ir neprieštaraudama jai visame kame patarnauja. Mergina privalėjo būti jauna, stipri, darbšti ir skaisti. Mano senelė Ibada tiko į pat kirtį. Taigi Artanas nedvejodamas sumokėjo senelės patėviui išpirką. Po keleto dienų Artanas ją vedė ir išsigabeno pas save.

Močiutė, suprantama, pabėgo. Ji buvo bemaž parėjusi motinos stovyklon, kai Artanas ją pavijo. Ji pagimdė ir išaugino aštuonetą dukrų ir vieną sūnų. Ir niekad joks šešėlis netemdė garbingo jos vardo. Vaikams ji įskiepijo orumą bei valios stiprybę, o sykiu pagarbą vyresniesiems, praamžiams jų papročiams ir visų pripažįstamai tvarkai. Ji ganė gyvulius, ruošė kurą, tvėrė aptvarus iš dygliais aptekusių žagarų ir šakų. Ji buvo tvirtų rankų ir kietos galvos, tad ir dukras prižiūrėjo kietai, visuomet laikė jas atokiau nuo visokių dainuškomis ir būgnų barškėjimu aidinčių subuvimų bei vyrų akių, ypač kai tie sugužėdavo pas jos sutuoktinį į genties sueigas.

Ikon narys pažintys cm stažuotojas buvo leidžiama tik labai iš tolo klausytis švenčių šurmulio, dainių varžybų arba stebėti, kaip vyrai mainikauja ar šnekučiuojasi.

Močiutė niekuomet nepavyduliavo savo vyro vyresniajai žmonai, juolab kad ir toji niekuomet nestojo jai skersai kelio. Kai senoji mirė, močiutė kantriai pakentė atkaraus būdo jos dukrą Kadiją, išpuikusią bemaž tokio pat, kaip ir pažinčių svetainė kikujų, amžiaus mergiotę.

Artanas turėjo devynetą dukterų ir jauną žmoną. Saugoti, kad niekas nepasikėsintų nuplėšti pažinčių svetainė kikujų moterims šlovės, Somalio vyrijai nuo amžių svarbiausias rūpestis, tad jis visuomet laikė jas atokiau nuo kitų klajoklių akių ir savaičių savaites bastydavosi ieškodamas ganyklų, kur nebūtų anei vieno kiek jaunėlesnio vyro. Taigi jų šeima nuolat klaidžiojo po atkampiausius tyrus.

Mums, sėdintiems po medžiu priešais šeimos namą Mogadiše, močiutė dažnai minėdavo, kaip gera visiškoje tyloje sėdėti savo pačios rankomis pastatytos pašiūrės pašonėje ir valandų valandas netrukdomai žvelgti į bekraštę dykumą. Tam tikra prasme senelė gyveno geležies amžiuje. Klajokliai nepažino rašto, metaliniai daiktai buvo didžiausia retenybė ir dėl to labai brangūs. Buvo paplitusi nuomonė, esą Somalį valdę britai ir italai, tačiau mano senelei tie žodžiai ničnieko nereiškė.

Jos pasaulį tvarkė šeimos, giminės ir gentys: didesnės ir galingesnės, kaip isakų ar darodų, vidutiniosios, kaip havijų, ir mažosios, kaip sabai. Baltaodį senelė pirmąsyk išvydo būdama jau trisdešimties.

O išvydusi pamanė, kad jam nušutusi oda. Mano mama Aša su savo dvyne seserimi Halima gimė penktojo dešimtmečio pradžioje. Močiutė juodvi pagimdė pati viena, po medžiu. Tai buvo jos trečiasis ir ketvirtasis kūdikiai, o pažintys orientyrai pati teturėjo vos aštuoniolika.

Geriausios Wangari Maathai citatos

Sąrėmius pajuto gindama avis ir ožkas ganyklon. Atsigulusi ramiausiai pagimdė, po ranka turėtu peiliu nupjovė ir sutvarkė bambagysles, o po keleto valandų pakilusi suvarinėjo bandą ir dar iki sutemų saugiai parginė ją namo, sykiu nešdamasi savo naujagimes.

Niekam tai neatrodė joks žygdarbis — pamanyk, parnešė dar dvi mergiotes. Pasak močiutės, visokie ten jausmai — tai tik nuolaidžiavimas silpnybėms.

Nes nepavalgei - sTimoVines

Svarbiausia — orumas. O jo teikia nuveikti darbai, ištvermė, jėga ir savikliova. Silpnas būdamas niekada nepelnysi žmonių pagarbos. Jei tavo pintos tvoros palaikės, gyvulius ištąsys liūtai, hienos ar lapės, vyras susiras kitą, dukros be laiko neteks skaistybės, o sūnūs išaugs nenuojėgomis. Jos akimis žiūrint, augome tikri kvėšos. Popstomi tose mūrinėse tvirtovėse, dengtose drūčiausiais stogais, nė vienas neišmokome ničnieko doro ir tegebėjome trepsenti vien kitų pramintais keliais ir takeliais.

Давайте сойдемся вокруг них кружком, взявшись за руки, чтобы показать им свою любовь и одобрение.

Nors keliukas priešais mūsų namus nebuvo grįstas, vis dėlto tai buvo takas. Negana to, gerdavome vandenį iš čiaupo.

Išvarę bandą dykumon nieku gyvu nebūtume gebėję patys parsirasti namo ar bent gyvulius pamelžti — kiekviena, kad ir menkiausia, ožka mus būtų nuspyrusi. Labiausiai iš visų močiutė niekino mane.

Mat aš bijojau vabalų, taigi, anot senosios, buvau nepataisoma kvailė. Savo dukras, sulaukusias penkerių šešerių metų amžiaus, ji jau buvo išmokiusi visko, ką reikia žinoti, kad išgyventum dykumoje, o aš neišmaniau ničnieko.

Mama taip pat mums sekdavo pasakas. Ji dar maža išmoko pasirūpinti gyvuliais, nuginti juos ganyklon ir žiūrėti, kad jiems netrūktų pašaro. Kaip ožka lengvas grobis plėšrūnui, taip mergina — vyrui. Užpultos dykumoje mama ar jos seserys būtų laikomos pačios kaltos.

Jų pareiga buvo sprukti šalin vos išvydus nepažįstamą kupranugarį. Prašau palikt mane ramybėje. Tam atvejui, jei negelbėtų Alacho vardas, močiutė primokė savo dukteris apeiti užpuoliką iš nugaros, pritūpus kyštelti ranką po jo makaviu, kitaip sarongu tokiu vyrų nešiojamu sijonuir tvirtai nutvėrus jį už mašnos nieku gyvu nebepaleisti ir spausti iš visų jėgų, net jei tas vyras daužytųsi ar spardytųsi kaip pašėlęs. Laisva ranka prisidengdamos galvą merginos privalėjo pakęsti visus smūgius ir mygti užpuolikui kiaušus tol, kol jis apalps.

Šis savigynos būdas vadinosi kvoregois. Močiutės giminėje jo buvo mokomos visos mergiotės lygiai taip pat kruopščiai ir dalykiškai, kaip pinti iš spygliuotų krūmokšnių tvirtas užtvaras, saugančias nuo hienų.

Pamenu, vieną popietę mudvi su Havėja, dar visai mažutės, stebeilijom, kaip senelė trina avių taukais ilgą, pačios nuvytą virvę, ruošdamasi merkti ją katilan blizgančių dažų, kurių buvo prisivirusi iš visokių žolelių. Šitaip apdorota virvė tapdavo juoda ir labai tvirta. Dar ilgai naktimis sapnuodavau šį klaikų vaizdą. Vaikystėje mano mama buvo itin klusni ir pareiginga. Bet jai augant visa pradėjo keistis. Klajokliai suskato keltis į kaimus ir miestus, pakito jų papročiai.

Sulaukus penkiolikos jai šovė į galvą sprukti iš dykumos. Palikusi tėvų namus, vyresniąsias seseris ir net sesutę dvynę ji leidosi kelionėn. Pakeleivingu sunkvežimiu nusigavo iki Berbero uosto, tenai sėdo laivan ir perplaukusi Raudonąją jūrą atsidūrė arabų žemėse. Kiek anksčiau tą patį padarė Kadija, vyriausioji mamos sesuo, kurią jos tėvui buvo pagimdžiusi pirmoji žmona, o kiek vėliau — kita vyresnioji sesuo. Ligi šiol nežinau, kokio galo jos veržėsi būtent Arabijon — motina buvo gan uždara, nelinkusi pernelyg atvirauti.

Aišku viena — tada, šeštajame ano amžiaus dešimtmetyje, naujovės dantimis ir nagais skynėsi kelią į pačius atkampiausius pasaulio užkaborius. Mama buvo jauna ir, manau, paprasčiausiai nenorėjo atsilikti nuo kitų, besiveržiančių į didelius miestus. Taigi pažinčių svetainė kikujų nukako į Adeną, kur jau spėjo įsikurti ir Kadija. Tuo metu tai buvo svarbiausias miestas britų valdomuose Artimuosiuose Rytuose. Netrukus viena anglė pasamdė mamą tvarkyti namų.

Ten ji pirmąsyk gyvenime išvydo šakutę, kėdę, vonią bei galybę įvairiausių šepečių, skirtų blizginti, šiūruoti ir šveisti. Jai patiko skalbti, valyti, lyginti, dėlioti ir visos kitos griežtos namų apeigos, taip pat sėslaus gyvenimo privalumai ir patogumai. Ilgainiui ji tapo dar didesnė čiusta nei jos darbdavė. Nors Adene mama gyveno viena, be tėvų priežiūros, tačiau gebėjo išlikti itin dorybinga. Ji tvirtai užsibrėžė nieku gyvu nesuteikti progos kam nors bent puse lūpų pažinčių svetainė kikujų, kad ji, Aša Artan, kada nors nederamai pasielgė.

Ji netgi nesėsdavo į taksi ar autobusą, kad tik ginkdie neatsidurtų greta nepažįstamo vyro. Be to, kaip ugnies vengė iš Somalio atkakusių vyriokų, be paliovos čiaumojančių kato, kitaip arabinio dusūno, lapus, bei mergiočių, maukiančių tirštą jų arbatą, kad paskui, apduję nuo šių apskritų mėsingų lapukų sukelto kvaitulio, krizentų kaip apduoti ir be paliovos maltų visokius niekus juokingai besipinančiais liežuviais. Dar daugiau — Adene mama išmoko visų tikybos apeigų ir kaip pridera melstis Alachui.

pažinčių svetainė kikujų

Gyvendama dykumoje močiutė niekuomet neturėjo laiko maldoms. Klajoklių moterims nederėjo švaistyti jo tokiems šventiems dalykams. Tik vyrai penkiskart per dieną pasitiesę kilimėlius ant smėlio ir pasisukę veidu į Meką progiesmiais traukdavo eilutes iš Korano.

Bet čia, Arabijos pusiasaly, kur pranašas Mahometas pelnė Alacho malonę, mama išmoko deramai apsiplauti ir paskui, apsigobusi drobule, tvarkingai sukalbėti visas reikiamas maldas stovėdama, sėdėdama, parkniubusi kniūbsčia, pasisukusi ant dešinio, o paskui ant kairio šono, žodžiu, tobulai atlikti visą įmantrų ir sudėtingą atsidavimo Alachui šokį. Dykumose klajoklių moterys veidų nesidangsto. Jų ten laukia aibės darbų, o apsikarstęs šydais ir skraistėmis ne ką tepadirbsi.

Ganydama gyvulius ir gamindama valgį močiutė vilkėdavo ilgą drabužį iš netankiai suaustos drobės, vadinamą goha. Jos galva, kaklas ir rankos likdavo nepridengti.

Močiutės aplinkoje vyrų nė kiek netrikdė moterys, krūtimi maitinančios kūdikius. Jei ką ir dirgino kur ne kur šmėkštelėjęs moters kūno lopinėlis, nė vienas to neparodydavo.

Я даже отдохнул. - Скажи нам, как все случилось, - перебил его Роберт. - Я услыхал твой выстрел, но, когда выскочил в коридор, парочка октопауков уже волокла мне навстречу твое тело.

Mama Adene neturėjo jokio gynėjo — juk šalia nebuvo nei tėvo, nei brolio, anei jokio dėdės. Taigi vyrai varstė ją geidulingais žvilgsniais ir nesivaržydami laidė įkandin užgaulius žodelius. Neapsikęsdama tokio trikdymo ji pradėjo nešioti šydą, kaip ir arabų moterys, kurios kaskart žengdamos kur iš namų užsimaukšlina ilgą juodą dangalą, palikdamos vien siaurutį plyšelį akims. Su šydu mama jautėsi saugiau.

pažinčių svetainė kikujų

Jis patikimai dengė ją nuo įkyrių žvilgsnių ir jai nebereikėjo jaustis nei šiaip nei taip, kai išeidavo gatvėn. Be to, šydas buvo jos tikėjimo ženklas.

Dievas mylėjo tik kuklias ir santūrias moteris, taigi Aša Artan geidė būti pati kukliausia ir santūriausia visame tame didžiuliame mieste.

Kartą mamą Adene aplankė jos tėvas ir mano senelis Artanas. Jis pranešė buvęs paprašytas jos rankos ir davęs sutikimą. Tuomet mamai jau buvo visi aštuoniolika. Prieštarauti tėvui ji negalėjo, tad liko be žado. Tokiais atvejais merginai tyla — geriausia byla.

Ji reiškė jos gerą išsiauklėjimą, orumą ir sykiu nuolankumą.

Ayaan Hirsi Ali - Bedievė PDF

Taigi mama ištekėjo už tėvo skirto žmogaus, vardu Achmedas, nors jis jai ir nepatiko, mat buvo striukas, bukas ir per tamsaus gymio.

Be to, dūmijo tartum kaminas, o tai, jos akimis, buvo dar blogiau, nei kramsnoti kvaišalą katą. Tasai Achmedas buvo kilimo iš darodų bei harčių genčių, kaip ir ji, tik ne iš klajoklių dulbahantų atšakos, kaip mano mama, bet iš prekijų versengelių, tad mano motutė žvelgė į jį kiek iš aukšto, nors jis ir buvo aptekęs turtais. Tasai vertelga išsigabeno mamą į Kuveitą, kur ji tapo didžiulio namo šeimininke.

Tame name iš čiaupų pliopė pažinčių svetainė kikujų ir karštas vanduo, visur švietė elektra, o grindys tviskėjo išklotos plytelėmis. Mama beregint atleido visas lig vienos tarnaites pažinčių svetainė kikujų kas galėjo valyti ir tvarkyti namus geriau nei Aša Artan?

Ji užsimojo namų ruoša pranokti visas pasaulio šeimininkes, o pagimdžiusi sūnų didžiojo pranašo garbei pavadino jį Mahometu — išties puikus vardas pirmagimiui. Netrukus jos tėvas, tuo metu jau gana garbaus amžiaus senolis, pasimirė. Ir tuomet motutė visus apstulbino pareiškusi norinti skirtis su vyru. Suprantama, islamo šalyse moteris neturi teisės reikalauti skyrybų, nebent vyras būtų neįgalus mylėtis arba nepajėgus jos išlaikyti.

Visi mamos giminaičiai Kuveite tikino ją elgiantis juokingai. Jos sutuoktinis turčius. Be to, galėdamas turėti visą tuntą žmonų, kasnakt pareina tik pas ją. Ko ji dar norinti? Maža to, kad išsiskyrusi liktų lyg kokia pagadinta prekė — juk jau kadai nebe mergina.

Dar daugiau — visi sužinotų ją esant įžūlią akižarą, visai ne baari. Baari mūsų šaly — klusni ir nuolanki moteris. Ji be išlygų gerbia vyro giminę ir neprieštaraudama jai visame kame patarnauja. Ji niekuomet neverkšlena ir ginkdie ničnieko nereikalauja. Ji triūsli, kruopšti ir nepailstanti tarnaitė visuomet nuleistomis akimis ir žemai panarinta galva. Jei jos vyras žiaurus, nuolat muša ją, prievartauja, parsiveda kitą žmoną ar kitaip tyčiojasi, ji nuolankiai visa tai pakenčia ir niekam niekada nerodo nei savo skausmo, nei ašarų.

Ji nepriekaištingai nudirba visus sunkiausius darbus ir niekada nesiskundžia. Žodžiu, baari — tai puikiai išmankštintas ir atsidavęs darbinis gyvulys namuose. Somalio moterys privalo išmokti guostis, kad visagalis viešpats viską regi ir po mirties atlygins už žiauriausius kentėjimus ir kad visi sužinoję apie tavo ištvermę ir kantrybę šlovins taip atitiktų priėmimo rashi tave išauklėjusius tavuosius gimdytojus, o tavo broliai, dėkingi, kad niekad ir niekur nesuteršei jų garbės, kas žingsnis garsins neregėtą tavo klusnumą ir nuolankumą.

Galiausiai gal ir vyro šeima galop įvertins bežadį tavo atsidavimą, o jis pats pagaliau susipras elgtis su tavimi žmoniškiau ir nebus toks žiaurus. Žodžiu, netgi skendėdama sielvarte ir širdgėloj, nuolat žeminama ir kankinama, springdama ašaromis ir griūdama iš nuovargio, turi nuo visų slėpti savo vargus.

O jei ilgiesi meilės ir užuojautos, belieka tik slapčia melsti Alacho, kad jis padarytų tavąjį vyrą pakenčiamesnį. Tik toji malda ir teiks tau stiprybės. Klajoklių motinos privalo išmokyti savo dukras šio gebėjimo — semtis jėgų iš niekur ir džiaugtis pavadintomis baari. Ilgus metus mano mama šiuo požiūriu buvo nepranokstama.

Mudvi su močiute sėdime ant sausų žolynų demblio po talalo medžiu. Mums už nugarų dūluoja namas, o medžio laja vos bepagali apginti nuo kaitrių saulės spindulių, skaudžiai spiginančių baltą smėlį. Ali buvo Vajajo, o tas — Muchamedo, o tasai — Ali, o anas — Umaro sūnus, — kiek padvejojusi bėriau kaip žirnius: — Umaro tėvas buvo Osmanas, Osmano — Machmudas, — bemaž pritrūkau kvapo, tad užbaigiau labai patenkinta. Močiutė, kad ir nenoromis, palingavo galvą. Kaip penkiametė, pasirodžiau visai neblogai — juk vienu atokvėpiu išbūgnijau visus svarbiuosius net trijų šimtų metų senumo savo protėvius ir nėsyk nesuklydau.